Purūs pusryčių blynai

Ramus šeštadienio rytas, kai nereikia niekur skubėti, kai galima šiek tiek patinginiauti... Rytas, kai išėjus į lauką tiesiog neįmanoma nesišypsoti, nes ima šildyti jau beveik pavasariška saulutė, ant šakelių sėdintys paukšteliai jau čiulba linksmas savo giesmeles ir jau, tarsi, galima pajusti tą švelnų, pavasario kvapą...
Toks ir buvo man šeštadienio rytas, ramus, gražus ir tiesiog šiltas... Ir, žinoma, tokį rytą reikia ir puikių pusryčių. O kas labiau tinka savaitgalio pusryčiams jei ne blynai...?
Šie blyneliai tiesiog pranoko bet kokius mano lūkesčius! Jie - tiesiog tobuli! Ir aš tikrai nesakau to veltui... Išorėje blyneliai traškūs, apskrudę, o viduje - minkštučiai, purūs ir neapsakomai švelnūs... Žodžiu, tiesiog nepakartojami! ♥

Orkaitėje kepti varškėčiai

Tingus sekmadienio rytas... Laikas, kai nereikia niekur skubėti, nereikia lėkti, įsisukti į amžiną rūpesčių sūkurį, laikas, kai galima šiek tiek atsipūsti.

Manau, kad daugeliui neatsiejama sekmadienio dalis - vėlyvi, kažkuo kitokie nei įprastą dieną pusryčiai. Juk kiekvienam norisi net ir paprastą sekmadienio rytą gardžiai papusryčiauti...

Ir štai aš šio sekmadienio pusryčiams nusprendžiau pagaminti varškėčius, bet ne tuos įprastus: nedidelius virtus varškėtukus, ar į lengvus blynelius panašius varškėčius, bet visai kitokius ir man tikrai naujus - orkaitėje keptus varškėčius.

Įdėjus varškėčius kepti aš nekantriai laukiau rezultato, nes tikrai nebuvau nei mačiusi, nei ragavusi taip paruoštų varškėčių... O laukti neabejotinai buvo verta! Varškėčiai pavyko tiesiog puikiai, lengvi, purūs, gal net labiau panašūs į mažas varškės bandeles... tiesiog tobulai tinkantys sekmadienio pusryčiams...